Skyrius iš V.Megre knygos  "Anastasija", Maskva 1999

 

Ką gelia bitės

 

-Kiekviename sklypelyje reikia turėti nors vieną bičių šeimą.

 

Aš Anastasijai pasakiau, kad pas mus mažai išmanančių, kaip dera elgtis su bitėmis.  To žmonės mokosi specialiose mokslo įstaigose, bet ir jiems ne visada sekasi.

 

Tačiau ji atsakė:

 

-        Daugelis dalykų, kuriuos  darote siekdami, kad bitėms būtų kuo geriau, iš tiesų  joms trukdo.  Per paskutinius du tūkstančius metų tik du žmonės sugebėjo šiek tiek priartėti prie šio gyvo unikalaus mechanizmo suvokimo. 

-        Kas jie?

-        Tai du vienuoliai, ir jie yra paskelbti šventaisiais.  Apie juos tu gali paskaityti jūsų knygose, kurios laikomos vienuolynų saugyklose.

-        Tu ką , Anastasija, skaitai  religinę literatūrą? Kur?  Kada?  Pas tave juk nėra nė vienos knygos?

-        Aš naudoju žymiai tobulesnį informacijos gavimo būdą.

-        Kokį?  Vėl kalbi nesuprantamai, o juk žadėjai, kad nebus jokios mistikos, fantazijų.

-        Aš papasakosiu apie šį būdą, netgi galiu pabandyti išmokyti juo naudotis.  Dabar tu nesuprasi, o tai taip paprasta ir natūralu.

-        Na gerai, tai kaip reikia sklypuose prižiūrėti bites?

-        Joms reikia paruošti tokį būstą, kokį jos turi natūraliomis sąlygomis.  Ir tai viskas.  Tolesnis darbas gali būti tik dalies medaus, vaško ir kitų labai naudingų žmogui bičių pagamintų produktų paėmimas.

-        Ką tu, Anastasija, tai nėra taip paprasta.  Niekas nežino, koks turėtų būti tas natūralus būstas.  Štai jeigu tu papasakotum, kaip jį pačiam pasigaminti iš tų medžiagų, kurias mes turime, tada tai galėtų būti įgyvendinama.

-        Gerai, - nusijuokė ji, - tokiu atveju tau teks truputėlį palaukti.  Man reikia sumodeliuoti, na, pažiūrėti, ką gali turėti po ranka, kaip tu sakai, šiuolaikiniai žmonės.

-        Ir kur pastatyti, kad vaizdo negadintų, - pridūriau  aš.

-        Pabandysiu ir tai.

 

Ji atsigulė ant žolės, kaip tai darydavo kiekvieną kartą, modeliuodama savo, ar tiksliau pasakius, mūsų gyvenimo situacijas. Šį kartą aš ėmiau ją įdėmiai stebėti.  Anastasija gulėjo žolėje, išskėtusi į šalis rankas delnais į viršų.  Pirštai pusiau sulenkti, o jų galiukai, tiksliau  kiekvienos rankos keturių pirštų galiukai savo pagalėlėmis žiūrėjo į viršų,

 

Iš pradžių jos pirštai vos pastebimai judėjo, paskui sustingo. 

 

Akys užmerktos.  Visas kūnas atsipalaidavęs.  Pradžioje ir veidas buvo ramus, paskui juo nuslinko vos matomas kažkokio jausmo ar pojūčio šešėlis.

 

Vėliau ji paaiškino, kad per atstumą gali matyti bet koks atitinkamai išauklėtas žmogus.  O apie bičių avilį Anastasija papasakojo štai ką:

 

-  Būtina paruošti "kaladę".  Tai gali būti rąstas su dreve, kurią reikėtų praplatinti, taip pat būstą galima padaryti ir iš lapuočių medžių lentų.  Lentų storis turėtų būti ne mažesnis nei 6 cm, vidiniai išmatavimai ne mažesni kaip 40 x 40 cm, ilgis ne trumpesnis 1 m 20 cm.  Vidinių sujungimų kampuose reikia pritvirtinti tribriaunes lysteles, kad nors truputį suapvalinti kampus.  Šias lysteles galima vietomis priklijuoti, vėliau jas pritvirtins pačios bitės.  Vieną galą reikia uždaryti aklinai tokio pat storio lenta, kitą galą palikti beatsidarantį.  Tuo tikslu pritaikyti lentą taip, kad ją būtų galimą įstatyti, įtvirtinant žole ar medžiagos gabalu.  Taip uždarant medžiagos atraiža turėtų uždengti visą dugną.  Per visą vieno lentų sudūrimo ilgį padaryti apie1,5 cm aukščio landas.  Tai gali būti kelios arba vientisa landa, užsibaigiančios 30 cm nuo atidaromo "kaladės" galo.  Taip paruoštą bičių būstą galima pastatyti kur nors sklype ant kuolų.

 

Būsto aukštis nuo žemės ne mažiau 20-25 cm.  Angos pasukamos į pietų pusę, bet dar geriau "kaladę" patalpinti po namo stogu.  Tada ir žmogus bitutėms netrukdys išskristi, ir jos jam neįkyrės.

 

"Kaladė" turi būti įtaisoma horizontaliai 20-30 laipsnių kampu.  Atidaromas galas nukreiptas žemyn.  Tokį būstą galima įrengti ir palėpėje, bet ten turi būti gera ventiliacija.

 

Geriausia būtų "kaladę" pritvirtinti iš pietinės pusės po pat  namo stogu ar ant paties stogo.  Tiktai būtina numatyti priėjimo prie "kaladės" galimybę dalies pripildytų medumi korių išėmimui. 

 

Virš įrengto būsto, stovinčio aikštelėje, būtina įtaisyti stogelį nuo saulės, o žiemą "kaladę" galima apšiltinti.

 

Aš atkreipiau Anastasijos dėmesį, kad tokia "kaladė" bus pakankamai sunki,  o pavėsinė ir aikštelė gali gadinti namo vaizdą.  Kaip pasielgti tokiu atveju?    Ji šiek tiek nustebusi pasižiūrėjo į mane, paskui atsakė:

 

-        Esmė tame, kad jūsų bitininkų veiksmai ne visi yra teisingi.  Man senelis pasakojo.  Šiuolaikiniai bitininkai sukūrė daugybę įvairių formų avilių ir visuose numatytas pastovus žmogaus kišimasis į bičių lizdą:  bitininkai perstatinėja rėmelius su koriais, žiemą perkelia avilius su bitėmis į kitą vietą, o daryti to negalima.

 

Bitės gamina korius tik tam tikrais atstumais vieną nuo kito, tuo sukurdamos ištisą ventiliacijos, kovos su jų kenkėjais sistemą.  Kiekvienas įsikišimas sugriauna šią sistemą.  Vietoj to, kad rinktų medų, augintų naujas bitutes, joms tenka taisyti sugriaustą tvarką.

 

Natūraliomis sąlygomis bitutės gyvena medžių erdvėse ir puikiausiai susitvarko su visomis problemomis.  Aš papasakojau tau, kaip jas laikyti labiausiai priartintomis prie natūralių sąlygomis.  Jų buvimas šalia teikia didžiulę naudą.   Būtent jos efektyviausiai apdulkina visus augalus ir padidina jų derlingumą, ir tai jums turi būti gerai žinoma.

 

Nežinoma jums gali būti tai, kad bitės be to dar atveria savo straubliukais tuos augalų kanalus, per kuriuos įeina į juos planetų atspindėta papildoma informacija, taip reikalinga augalams, o to pasekoje ir žmogui. 

-        Bet juk bitės gelia žmones.  Koks gi bus poilsis vasarnamyje, jei žmogus pastoviai jaus baimę?

-        Bitės gelia tada, kai žmogus pats agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, mojuoja rankomis, baiminasi, viduje pilnas agresijos, ir nebūtinai bičių, bet kieno nors atžvilgiu.  Jos tai jaučia ir nepriima bet kokių tamsių jausmų spinduliavimo.  Dar jos gali gelti tas  kūno vietas, kuriose atsiveria kanalai, vedantys į kurį nors negaluojantį vidaus organą, pažeisto apsauginio lauko ir kitų pakitimų vietas.  Jums žinoma, kaip efektyviai bitės gydo tą susirgimą, kurį jūs vadinate radikulitu, bet tai toli gražu ne vien tai, ką jos gali. 

 

Jeigu apie viską kalbėti, o dar ir įrodinėti, kaip tu to nori, tau reikėtų pas mane pasilikti ne tris dienas, o daugybę savaičių.  Pas jus daug žinių apie bites, aš tiktai įvedžiau kai kuriuos pataisymus, ir, prašau, patikėk manimi, - jie esminiai.  Apgyvendinti tokį būstą labai paprasta.  Būtina suvaryti ten spiečių, prieš tai padėjus gabalėlį vaško, medingą žolę.  Jokių pagamintų rėmelių ar korių naudoti nereikia.  To pasekoje, bičių šeimynoms gyvenant nors keliuose kaimyniniuose sklypuose, jos dauginsis spiesdamosis ir užims laisvus būstus.

 

-        O kaip iš jų iškopti medų?

-        Atidaryti galinį dangtį, atlaužti kabančius korius ir paimti jame užklijuotą medų ir žiedadulkes.  Tik nebūkit godūs, kad dalis medaus liktų bitėms žiemai.  O pirmais metais medaus geriau iš vis nekopti.

-         

 

Titulinis Naujienos  Produktai  Bitynas Bičių ligos Medus  Receptai  Galerija Links Atsiliepimai Kontaktai