Medus 

 Bitynas prekiauja medumi - Kontaktai

Bitynas šiuo metu siūlo:

Bičių duonelė

Parduota

Bičių pikis

Parduota

Natūralus medus (Tyrimų protokolas Nr.7779Ch: diastazės fermentų skaičius, Šadės vnt - 74,7

Sutartinė

Bityno pasas 2006-08-17 Nr. 10

Bitynas  medus@honey.lt  Tel.: +37068634255

    Šis skyrelis visiems medaus smaližiams ir ne tik. Jame viskas apie medų

Medus grožiui

Medus gydo

Medaus valgių receptai

     Medaus cheminė sudėtis bei biologinės ypatybės anaiptol nevienodos. Tai priklauso nuo augalų ir nuo metų laiko, kada medus surinktas. Paprastai bitės surenka medų iš daugelio augalų rūšių - tai vadinamasis poliflorinis medus. Rečiau pasitaiko monoflorinis ( surinktas iš vienos rūšies augalų) medus. Lietuvoje žinomas kiaulpienių, dobilų, liepų, aviečių, grikių, rapsų, viržių, mažiau - kaštonų, obelų, saulėgrąžų, facelijų ir kitų augalų monoflorinis medus.
 Kiaulpienių medus būna aukso geltonumo kartokas, labai kvapnus.  Rekomenduojamas nuo skausmo ir kvėpavimo takų uždegimo.
Dobilų (baltųjų, raudonųjų, rausvųjų) medus šviesiai geltonos spalvos, susikristalizavęs beveik baltas, švelnaus, malonaus skonio. Šis medus dažniausiai vartojamas ne tik kaip vaistas, bet ir kaip dietinis produktas, nes turi mažai priemaišų.
 Liepų medus šviesiai geltonas labai malonaus liepų žiedų kvapo. Mažina uždegimą, švelnina kosulį. Vartojamas nuo slogos, gerklės skausmo, anginos, gerklų uždegimo, bronchito, bronchinės astmos, kepenų bei inkstų ligų (kaip širdį stiprinanti priemonė), nuo nudegimų, taip pat pūliuojančioms žaizdom valyti.
Grikių medus tamsiai geltonas su rusvu ar rausvu atspalviu, aštraus skonio bei kvapo. Turi gana daug geležies ir baltymų todėl rekomenduojamas nuo mažakraujystės, kraujagyslių trapumo.
Rapsų medus susikristalizavęs tampa beveik baltas ir iš pažiūros primena taukus. Jo kvapas švelnus, vos juntamas.
Viržių medus tamsiai geltonas su rusvu arba rausvoku atspalviu, neryškaus kvapo, kartoko skonio. Labai tirštas. Turi daug mineralinių medžiagų. 
 Lipčiaus medus  - miško medus (ypač mėgiamas Vakarų šalyse). Lietuviai bitininkai nuo seno jį vadina lipčiumi. Jis būna tamsus, nes sunešamas iš augalų lapų, spyglių išskirto skysčio. Lipčiaus meduje daug dekstrinų, mineralinių medžiagų, sacharozės ir mažiau invertuoto cukraus, negu nektaro meduje. Jis turi daug šarminių metalų - kalio ir natrio druskų, mažai vandens ir daug baltymų, todėl yra labai vertingas žmogaus organizmui.  
 Dažniausiai būna mišrus medus, vadinamas poliflorinis, surinktas iš įvairių augalų žiedų. Taigi turime pievų, laukų, miško žiedų medų. Mišrus medus yra aromatingas, skanus, o jo biologinis poveikis labai įvairiapusis, nes toks medus turi labai daug medžiagų.

        Nereikia pirkti suskystinto medaus. Nereikėtų pirkti ir vartoti šildant suskystinto medaus. Perkant turguje skystą medų, visada rizikuojate įsigyti prastos kokybės produktą. Šviežias natūralus medus skystas būna ne daugiau kaip tris mėnesius, o vėliau susikristalizuoja. Pašildytas daugiau nei +40° C temperatūroje jis praranda savo savybes. Beje, dažnai medus suskystinamas ne todėl, kad lengviau būtų jį išpilstyti, o norint panaikinti jau prasidėjusį rūgimo procesą. Pradėjęs rūgti medus praranda ne tik gydomąsias, bet ir maistines savybes. Patarčiau kiekvienam medaus vartotojui susirasti patikimą bitininką iš kurio pastoviai galėtumėte įsigyti tikro nefalsifikuoto medaus ir būsite tikri, kad vartojate aukštos kokybės produktą. Jei tokio bitininko dar neturite, "Medučio" bitynas visuomet Jūsų paslaugoms.

      Keli patarimai kaip laikyti medų. Medų geriausia laikyti švariuose stikliniuose, moliniuose ir emaliuotuose induose. Senovėje lietuviai medų laikydavo liepinėse statinaitėse. Medaus negalima laikyti cinko, vario, švino arba iš šių metalų lydinių pagamintuose induose, nes, veikiant meduje esančioms rūgštims, susidaro cheminiai junginiai, nuo kurių galima sunkiai apsinuodyti. Negalima laikyti medaus ir geležiniuose induose, nes dėl korozijos medus įgauna nemalonų skonį ir kvapą. Indų su medumi negalima laikyti su labai kvapniais produktais, nes medus greitai pritraukia jų kvapo. Neuždengto indo su medumi nereikia statyti greta higroskopinių medžiagų (pvz., druskos), kurios padeda išsaugoti drėgmę ore, nes jos skatina medaus rūgimą. Stiklainius su medumi reikia laikyti tamsioje vietoje, nes šviesa blogina medaus kokybę. Norint suskystinti susikristalizavusį medų, indą su medumi reikia palaikyti karštame vandenyje, bet jokiu būdu ne tiesiog ant ugnies. Dėmesio! Patariama šildyti tik reikiamą kiekį medaus. Pašildytas medus greičiau pradeda rūgti, jo kokybė būna blogesnė. 

       Dėmės ant medaus stiklainių. Pilant tirštą medų į stiklainius patenka oro. Laikant medų vėsioje (apie 8 - 10°C) patalpoje, oras susikaupia ant stiklainių sienelių, sudarydamas šviesias dėmes, o medaus paviršiuje matyti sustingę burbuliukai. Pripildžius stiklainius ir vieną kitą savaitę palaikius juos šiltoje (22 - 25°C) patalpoje, taip neatsitinka, tik medaus paviršiuje susidaro vos pastebimos putos. Dėmės ant stiklainių sienelių nė kiek nemenkina medaus kokybės, tik jo išvaizda ne visiems patinka. "Lietuvos bitininkas"Nr. 2 (23)

        Liaudies medicinos atstovai tvirtina, kad geriausiai su nemiga kovoja medus. Jeigu žmogui atsigulus sunku užmigti arba trumpam užmigęs jis vėl pabunda ir kiaurą naktį vartosi nuo šono ant šono, jis turi vartoti medų. Jeigu po kiekvienos vakarienės žmogus nepamirš sučiulpti po 1 valgomąjį šaukštą medaus, netrukus pajus, kad vakarais jį apima snaudulys, o atsigulęs nebesikamuos, bet kaipmat kietai užmigs.

  Nuo kirmėlių vaikams padeda medus su alyvų aliejumi (jei vaikas neviduriuoja). Didesniems vaikams padeda medus, sumaišytas su saulėgrąžų arba moliūgų sėklomis. Medus su sėklomis vartojamas 3 dienas po 1-2 šaukštus.

Medus pirtyje. Kai pirtyje kūnas ištepamas medumi, žmogus geriau atsigaivina, būna sveikesnis. Tai nepigus malonumas, bet sveikata dar brangesnė.

Aronija su medumi. 1 dalis trintų aronijos uogų ir 3 dalys medaus, truputis citrinos sulčių. Mišinį laikykite šaltai mažuose stiklainiuose. Padeda nuo širdies ligų, peršalus. Vaikams toks medus tinka valgyti su varške ir duona.

   Pastaruoju metu darosi vis populiaresnis arbatinis grybas, kaip vaistas ir kaip profilaktinė priemonė nuo visos eilės ligų.  V.Chačatriano kn. "Čainyj grib", 1999, nurodoma, kad, auginant  arbatinį grybą, vietoj juodos arbatos naudojant žalią arbatą ir vietoj cukraus - medų, arbatinio grybo giros savybės žymiai pagerėja.

„Svarbiausia, ką norėtųsi pasakyti apie medų – pats naudingiausias ir vaistingiausias yra medus, surinktas vietovėje, kur jūs gyvenate. Išsiaiškinkime kodėl: visų pirma – medus gaminamas iš augalų nektaro, o augalai, kad išgyventų, prisitaiko prie tos vietovės biologinių ir klimatinių sąlygų. Gi bitės, rinkdamos nektarą nuo šių augalų, paruošia iš jo medų, turintį galingas apsaugines savybes, naudingas žmogaus organizmui tuo, kad ne tik palaiko imunitetą, bet ir gydo įvairias ligas, atstato žmogaus organizmo imuninę sistemą po susirgimų ...

Tad išvada – jeigu jūs naudojate medų, pavyzdžiui, iš Rusijos, arba Ukrainos, o gyvenate Baltarusijoje, tuomet tas medus jūsų organizmui nesuteiks tokios naudos, kaip vietinis medus, todėl, kad augalai turi apsaugines funkcijas prieš tą mikroflorą, kurioje jie auga, o jūsų imunitetas prisitaikęs prie savos, vietinės mikrofloros.

Egzistuoja daugybė faktorių, įtakojančių  žalingų bakterijų vystimąsi. Ten kur jūs gyvenate jus supa mikroflora, prieš kurią  jūs jau turite imunitetą, todėl kitoks medus, o taip pat ir kiti maisto produktai (užsienietiški) tik dar kartą vers jūsų imuninę sistemą prisitaikyti ir kovoti su nežinomomis bakterijomis, tuo pačiu (jūsų) imunitetas silpnėja, ir ligos pradeda (jus) įveikinėti.

Pagal statistiką ilgaamžiai – tai žmonės, kurie maitinosi teisingai, naudodami maistui nuosavos gamybos natūralius produktus“.

(копирайт - Сенатский Александр - medovik.narod.ru)

Su pagarba Antanas Krušnauskas. Vilnius

   Ar žinote kad... 

Vabzdžių smegenys stebina mokslininkus

   Bičių smegenys, anot britų spaudos, suteikia šiems vabzdžiams žmogaus savybę - abstrakčiai mąstyti.

   Ligi šiol manyta, kad gebėjimas skirti tokias sąvokas kaip panašumas ir skirtingumas būdingas tik žmogui ir beždžionėms, tačiau bičių stebėjimai parodė, kad ir jos tai sugeba.

   Mokslininkai mokė bites skirti spalvas arba formas - už gerą mokymąsi jos buvo skatinamos cukrumi.

   Bitės greitai suprato, kad saldumynų bus, jei jos atrinks spalvas iš mėlynos ir geltonos spalvų maišalynės. 

   Toks pat testas buvo atliktas ir su juodos ir baltos spalvų formomis bei citrinos ir mango kvapais.

   Po bandymų mokslininkams beliko pareikšti, kad aukštesnės pažinimo funkcijos nėra vien stuburinių privilegija. 

Bičių surinkti ir perdirbti produktai - tai natūralus ir nepakeičiamas gydymas.
Jeigu mes dirbtume kaip bitės, būtume labai pavargę. Kad surinktų pusę kilogramo medaus, bitės nuskrenda atstumą, prilygstantį trims kelionėms aplink Žemę.
Iš visų Žemėje gyvenančių vabzdžių (jų maždaug milijonas rūšių) bitė - viena naudingiausių žmogui. Ji teikia jam medų - stebuklingiausią iš produktų, gydomąjį, maistingą. 
 Senovės Graikijoje ir Romoje manyta, kad medus teikiąs žmogui išminties.
Žinoma nemažai pavyzdžių kai žmonės, nuolat, nors po nedaug, vartoję medaus, ilgai gyveno, išliko budrūs, nesirgo netgi sulaukę gilios senatvės. Didysis senovės gydytojas Hipokratas, plačiai taikęs gydomojoje praktikoje medų, patardavo žmonėms kasdien jo valgyti, kad ilgiau gyventų.
Medus - skystas auksas, o vaškas aukso lydiniai. Visai ne atsitiktinai gilioje senovėje jie atlikdavo pinigų vaidmenį, buvo tarptautinės prekybos matas.
 Mūsų nepaprastai greitos techninės pažangos amžiuje, kai daug maisto medžiagų gaminama dirbtinai, ypač vertingi natūralūs pačios gamtos sukurti produktai. Bičių medus, anot japonų, - tai natūralių produktų karalius.          
Bitės aplanko milijoną žiedų, kad pagamintų 100 g medaus.
Iš ko kilęs žodis "bitė"?
Žodis "bitė" yra veikiausiai senas indoeuropietiškas žodis, plg. latvių "bite", prūsų "bitte", rusų "pčela" /kilo iš senesnės formos "bičela"/, vokiečių "die Biene".  Tačiau daugelyje kalbų šis žodis išnyko ir buvo pakeistas kitokiu pavadinimu dėl tabu: žmonės manė, kad vartodami šį žodį gali užsitraukti kokią nors nelaimę.
Dažniausiai sparnais moja - apie 2500 kartų per sekundę - bitės. Jos gali skristi 65 km per val. greičiu. Su krūviu bitė 1 km nulekia per 3 min.

Titulinis Naujienos  Produktai  Bitynas Motinėlės Bičių ligos Spietimas Medus  Receptai  Galerija Links Atsiliepimai Kontaktai